Dėl bankroto kaip ir viskas aišku – šis sprendimas dažniausiai belieka įmonėms, kurios nebegali išmokėti susidariusių įsiskolinimų. Tačiau ką daryti, jei įmonės veikla nevykdoma ir skolų nėra (arba savininkai sutinka jas padengti)? Verslo likvidavimas ar veiklos stabdymas gali būti gera išeitimi uždarant verslą. Šiame straipsnyje plačiau aprašomas įmonės veiklos sustabdymas, kokios būna dažniausios priežastys ir stabdymo procesas, taip pat sužinosime, kokie jo esminiai skirtumai nuo įmonės likvidavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad veiklos sustabdymas yra administracinė–buhalterinė procedūra, kurią paprastai atlieka įmonės buhalteris arba apskaitą tvarkanti įmonė.
Įmonės veiklos sustabdymas – kas tai?
Įmonės veiklos sustabdymas reiškia, kad įmonė pripažįstama veiklos nevykdančiu ūkio subjektu. Tokia įmonė yra laikinai atleidžiama nuo mokesčių deklaracijų pateikimo VMI. Priešingai nei likvidavimas ar bankrotas, juridinio asmens veiklos sustabdymo atveju įmonė neišnyksta ir nėra uždaroma, jos veiklą galima bet kada atnaujinti. Veiklos sustabdymas gali trukti iki 5 metų. Būtina sąlyga laikinas įmonės veiklos sustabdymui – negalima turėti pradelstų skolų darbuotojams, valstybei ar kreditoriams.
Veiklos sustabdymas – dažniausios priežastys
Juridinio asmens veiklos sustabdymas dažniausiai pasirenkamas, kai įmonė neturi skolų ir veiklą norima sustabdyti tik laikinai, o ateityje tikimasi veiklą vėl atnaujinti. Kokios dažniausios laikino veiklos sustabdymo priežastys?
- laikini verslo sunkumai,
- sezoninis darbas,
- laikinai neaktualus verslas (pvz., ekonominė krizė ir teikiamos paslaugos dabar neaktualios),
- juridinio asmens savininkas turi kitų planų (pvz., karjeros pauzė arba pertrauka nuo verslo, šeimos pagausėjimas, kelionė aplink pasaulį, sveikatos problemos, ar kt.),
- poreikis sukaupti lėšų (pritrūkus apyvartinių lėšų, verslo savininkas kurį laiką įsidarbina kitur, kad galėtų sutaupyti lėšų savo verslo poreikiams).
Kaip vyksta įmonės veiklos sustabdymas?
Sprendimą laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą priima akcininkai arba nariai ir pateikia prašymą „Mano VMI“. Tokios įmonės veiklą galima atnaujinti pasibaigus VMI nurodytam laikino sustabdymo periodui, tačiau jei yra poreikis, įmonės veiklą galima atnaujinti ir anksčiau. Praktikoje didžioji dalis su veiklos sustabdymu susijusių veiksmų – deklaracijos, pranešimai, PVM registrų tvarkymas – atliekami įmonės buhalterio arba įmonės apskaitą tvarkančios įmonės.
- Atleidžiamas jos vadovas ir visi darbuotojai. Jei buvo darbuotojų, VMI pateikiama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracija.
- Įmonė išregistruojama iš PVM registro (jei įmonė PVM mokėtoja).
- Pateikiamos mėnesinės ir metinės ataskaitos VMI.
Būtinos sąlygos įmonės veiklos įmonės veiklos sustabdymo metu
- Negalima turėti pradelstų skolų darbuotojams, valstybei ar kreditoriams,
- Negali vykti jokie sandoriai,
- Negali būti gaunamos pajamos arba patiriamos išlaidos.
- Negali dirbti darbuotojai, įskaitant ir direktorių.
- Vadovas privalo kasmet pateikti finansinę atskaitomybę Registrų centrui (priešingu atveju gresia administracinė atsakomybė). Dėl to net ir sustabdžius veiklą įmonei kasmet reikalingi buhalteriniai veiksmai. Įvertinus buhalterinius kaštus ilgalaikėje perspektyvoje, kai kuriems savininkams patogiau pasirinkti įmonės likvidavimą.
Kas yra įmonės likvidavimas?
Juridinio asmens likvidavimas – tai pilnas įmonės veiklos nutraukimas, kai įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Jei įmonės veiklos atnaujinti neplanuojate ir siekiate išvengti kasmetinių su sustabdyta įmonės veikla susijusių prievolių, likvidavimas tampa ekonomiškai tvaresniu sprendimu. Likviduoti galima tokias įmones, kurios neturi įsiskolinimų arba juridinio asmens dalyviai / nariai sutinka šiuos įsiskolinimus padengti. Plačiau apie UAB, MB, IĮ, VšĮ, asociacijų likvidavimą galite paskaityti šioje svetainėje. Likvidavus įmonę, priešingai nei veiklos sustabdymo atveju, įmonės veiklos atstatyti nebegalima, ji yra pilnai uždaryta ir išregistruota. Norint ir vėl vykdyti veiklą po verslo likvidavimo, galima įsteigti naują įmonę.
Įmonės veiklos stabdymas ar likvidavimas – ką pasirinkti?
Stabdant veiklą, įmonės kaip juridinio asmens veikla tik laikinai sustoja, o likvidavimas reiškia galutinį įmonės veiklos nutraukimą be galimybės ją atkurti (kaip tą pačią įmonę). Kiekvienas iš šių variantų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl sprendimą svarbu priimti įvertinus tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius planus.
Jeigu numatote veiklą atnaujinti artimiausiu metu arba verslas yra sezoninis, veiklos sustabdymas gali būti tinkamas laikinas sprendimas. Tačiau būtina žinoti, kad net ir sustabdžius veiklą:
-
įmonė išlieka teisiškai aktyvi,
-
vadovas kasmet privalo pateikti finansinę atskaitomybę Registrų centrui,
-
praktiškai reikalinga buhalterio pagalba, todėl atsiranda nuolatinės išlaidos,
-
prievolės neišnyksta tol, kol įmonė nėra likviduota.
Dėl šios priežasties įmonės, kurios realiai nebeplanuoja atnaujinti veiklos, dažnai pasirenka likvidavimą. Tai leidžia vieną kartą sutvarkyti visus formalius klausimus, uždaryti įmonę ir ateityje nebeturėti jokių prievolių ar kasmetinių išlaidų.
Dėl laikino veiklos sustabdymo geriausia kreiptis į savo buhalterį, nes būtent jis atlieka visus su šia procedūra susijusius veiksmus (deklaracijos, pranešimai, registrų tvarkymas). Mūsų komanda veiklos sustabdymo paslaugų ir konsultacijų neteikia, tačiau padedame klientams, nusprendusiems uždaryti įmonę galutinai.
Jeigu svarstote įmonės likvidavimą, kviečiame susisiekti – aptarsime jūsų situaciją ir įvertinsime, ar būtent likvidavimas yra optimaliausias sprendimas jūsų įmonės atveju. Jei taip, pasirūpinsime visu likvidavimo procesu nuo A iki Z.
